Pavojingi kroviniai — nuo degalų cisternos iki ličio baterijų siuntos — keliais vežami pagal tarptautinį ADR susitarimą, kuris galioja ir Lietuvoje. Atskaitos taškas jame paprastas — visi vežimo dalyviai privalo imtis priemonių pagal numatomų pavojų pobūdį ir mastą, kad išvengtų žalos, o jos neišvengę — kuo labiau sumažintų padarinius (ADR 1.4.1.1). Šis straipsnis — pavojingų krovinių vežimo žemėlapis — kas už ką atsako, kokių dokumentų, pakuotės ir mokymo reikia, kada įmonei privalomas ADR konsultantas ir kada galima važiuoti lengviau. Geležinkeliams galioja atskiras reglamentas RID — čia kalbame tik apie kelių transportą.
Kas dalyvauja ir už ką atsako
ADR pareigas paskirsto vaidmenimis (1.4 skyrius). Pagrindiniai dalyviai — trys.
- Siuntėjas perduoda vežti tik ADR reikalavimus atitinkančią siuntą — įsitikina, kad krovinys klasifikuotas ir leidžiamas vežti, pateikia vežėjui informaciją ir transporto dokumentus, naudoja tik aprobuotą ir kroviniui tinkamą tarą (ADR 1.4.2.1.1).
- Vežėjas prieš kelionę patikrina, kad kroviniai leidžiami vežti, privalomi dokumentai yra transporto vienete, transporto priemonė be akivaizdžių defektų ir neperkrauta, atitinkamais atvejais pritvirtinti didieji pavojaus ženklai, ženklai ir oranžinės lentelės, o privaloma įranga — savo vietoje (ADR 1.4.2.2.1).
- Gavėjas be svarbių priežasčių neatidėlioja krovinio priėmimo ir po iškrovimo patikrina, ar jam skirti ADR reikalavimai įvykdyti (ADR 1.4.2.3.1).
Savo pareigų turi ir kiti dalyviai — pakrovėjas, pakuotojas, pripildytojas, iškrovėjas, konteinerinių cisternų ir kilnojamųjų cisternų operatorius (ADR 1.4.3). Keli vaidmenys dažnai sutampa vienoje įmonėje (ADR 1.4.2, 1 pastaba) — tokia įmonė savo veiklos srityje vykdo kiekvieno vaidmens pareigas (ADR 1.4.1.1).
Pavojaus klasės
Kiekvienas krovinys pirmiausia klasifikuojamas — jam priskiriama viena iš 13 pavojaus klasių — nuo 1 klasės sprogstamųjų medžiagų ir 2 klasės dujų iki 3 klasės liepsniųjų skysčių, 8 klasės ėdžiųjų medžiagų ir 9 klasės įvairių pavojingų medžiagų bei gaminių, tarp jų ličio baterijų (ADR 2.1.1.1). Nuo klasės ir JT numerio priklauso visa kita — tara, ženklinimas, dokumentai ir galimos išimtys. Kiekviena klasė atskirai aprašyta pavojaus klasių skyriuje, o kaip vyksta pats priskyrimas — straipsnyje klasifikavimo tvarka.
Dokumentai kabinoje
Kiekvieną siuntą lydi transporto dokumentas. Jame apie kiekvieną medžiagą nurodoma — JT numeris su priešdėliu „UN“, tinkamas siunčiamo krovinio pavadinimas, pavojaus ženklų numeriai, pakavimo grupė (jei priskirta), pakuočių skaičius ir aprašymas, kiekis, siuntėjas, gavėjas, o kai maršrutas eina per tunelius su apribojimais — vežimo tuneliu apribojimo kodas (ADR 5.4.1.1.1). Laukai ir jų tvarka išnagrinėti straipsnyje transporto dokumentas. Parengimą galima patikėti konsultantui — krovinio instrukcija ir ADR transporto dokumentas.
Antras privalomas dokumentas — rašytinės instrukcijos — keturių puslapių avarinė atmintinė ekipažui (ADR 5.4.3.4), vežama kabinoje lengvai pasiekiamoje vietoje (ADR 5.4.3.1). Jas iki kelionės pradžios pateikia vežėjas — kalba, kurią kiekvienas ekipažo narys skaito ir supranta (ADR 5.4.3.2). Kabinoje taip pat privalo būti kiekvieno ekipažo nario tapatybės dokumentas su nuotrauka (ADR 8.1.2.1). Plačiau — rašytinės instrukcijos.
Pakuotė ir ženklinimas
Pavojingi kroviniai pakuojami į geros kokybės, pakankamai tvirtą tarą, kuri įprastomis vežimo sąlygomis — vibruojant, kintant temperatūrai, drėgmei ar slėgiui — nepraleidžia turinio (ADR 4.1.1.1). Ant kiekvienos pakuotės aiškiai ir patvariai užrašomas JT numeris su priešdėliu „UN“ (ADR 5.2.1.1) ir klijuojami pavojaus ženklai, nurodyti A lentelės 5 stulpelyje (ADR 5.2.2.1.1). Plačiau — pakuočių žymėjimas, pakavimo grupės, pavojaus ženklų pavyzdžiai.
Transporto priemonė ir ekipažas
Pavojingus krovinius vežantis transporto vienetas priekyje ir gale ženklinamas dviem stačiakampėmis oranžinėmis lentelėmis (ADR 5.3.2.1.1), o jame turi būti bendrosios ir asmeninės apsaugos įranga, parenkama pagal vežamų krovinių pavojaus ženklų numerius (ADR 8.1.5.1). Vairuotojas privalo turėti kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį baigtą mokymo kursą ir išlaikytą egzaminą (ADR 8.2.1.1). Pažymėjimas galioja penkerius metus (ADR 8.2.2.8.2). Mokymas neapsiriboja vairuotoju — visi asmenys, kurių pareigos susijusios su pavojingų krovinių vežimu — krovėjai, siuntėjo ir vežėjo personalas — mokomi pagal 1.3 skyrių (ADR 8.2.3). Plačiau — ADR pažymėjimas, avarinė įranga, mokymo kategorijos.
Kada privalomas ADR konsultantas
Kiekviena įmonė, kurios veikla apima pavojingų krovinių siuntimą ar vežimą keliais, taip pat su tuo susijusį pakavimą, pakrovimą, pripildymą ar iškrovimą, paskiria vieną ar kelis saugos konsultantus (DGSA) (ADR 1.8.3.1). Taisyklė liečia ne tik vežėjus — siuntėjui ji galioja ir be nuosavo transporto. Kompetentinga institucija gali atleisti įmones, kurių kiekiai transporto vienete neviršija 1.1.3.6, 1.7.1.4 ir 3.3–3.5 skyrių ribų, arba tas, kurios pavojingus krovinius tvarko tik retkarčiais, šalies viduje ir su maža rizika (ADR 1.8.3.2).
Konsultanto darbas — stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, konsultuoti įmonę ir kasmet rengti veiklos ataskaitą vadovybei. Ataskaita saugoma penkerius metus (ADR 1.8.3.3). Pats konsultantas privalo turėti kompetentingos institucijos išduotą profesinio pasirengimo pažymėjimą (ADR 1.8.3.7). Visas pareigų sąrašas — straipsnyje ADR konsultanto pareigos. Jei nežinote, ar Jūsų veiklai konsultantas privalomas, ADR konsultanto paslauga prasideda būtent nuo šio įvertinimo.
Išimtys mažiems kiekiams
Ne kiekvienai siuntai reikia viso ADR svorio. Kai pakuotėse vežamų krovinių kiekis transporto vienete neviršija 1.1.3.6 lentelės ribų pagal transporto kategoriją, netaikoma didelė dalis sunkiausių reikalavimų — oranžinės lentelės, rašytinės instrukcijos ir beveik visa 8 dalis, įskaitant vairuotojo pažymėjimą (ADR 1.1.3.6.2). Vežant skirtingų kategorijų krovinius kartu, kiekiai perskaičiuojami į taškus, o jų suma negali viršyti 1000 (ADR 1.1.3.6.4) — greičiausia pasitikrinti 1.1.3.6 skaičiuokle. Atskira tvarka galioja ribotais kiekiais supakuotiems kroviniams — 3.4 skyrius atleidžia juos nuo daugumos kitų ADR nuostatų (ADR 3.4.1). Plačiau — 1.1.3.6 išimtis ir riboti kiekiai.
Svarbi riba — 1.1.3.6 išimtis galioja tik kroviniams pakuotėse — cisternoms ji netaikoma. Ji taip pat nepanaikina klasifikavimo, taros ir pakuočių ženklinimo reikalavimų — palengvinimai liečia transporto priemonę, ekipažą ir dalį dokumentų (ADR 1.1.3.6.2). Transporto dokumentas lieka privalomas. Jame papildomai nurodomas kiekvienos transporto kategorijos bendras kiekis ir apskaičiuota taškų vertė (ADR 5.4.1.1.1 f), 1 pastaba).
Pavojingų krovinių vežimas — ne vienas reikalavimas, o grandinė — klasifikacija, tara ir ženklinimas, dokumentai, transporto priemonė ir ekipažas. Nutrūkus bet kuriai grandžiai, atsako konkretus dalyvis pagal 1.4 skyrių. Jei norite, kad visą grandinę Jūsų įmonėje peržiūrėtų specialistas, ADR konsultantas pradės nuo veiklos audito ir pasakys, ko iš tikrųjų trūksta.
Šaltiniai — ADR 2025 1.4.1.1 (bendrosios saugos pareigos), 1.4.2–1.4.3 (dalyvių pareigos), 2.1.1.1 (klasių sąrašas), 5.4.1.1.1 (transporto dokumentas), 5.4.3 (rašytinės instrukcijos), 4.1.1.1 (tara), 5.2.1.1 ir 5.2.2.1.1 (pakuočių ženklinimas), 5.3.2.1.1 (oranžinės lentelės), 8.1.2.1 (dokumentai kabinoje), 8.1.5.1 (įranga), 8.2.1.1 ir 8.2.2.8.2 (vairuotojo pažymėjimas), 8.2.3 (kitų asmenų mokymas), 1.8.3.1–1.8.3.7 (saugos konsultantas), 1.1.3.6 (mažų kiekių išimtis), 3.4.1 (riboti kiekiai).