Rašytinės instrukcijos — dažnai vadinamos „avarine kortele” — nurodo ekipažui, ką daryti pirmomis minutėmis po avarijos ar skubaus sustojimo. Formą ir turinį nustato ADR — keturi puslapiai, vienas modelis visose 55 ADR susitariančiosiose šalyse.
Kas parengia — vežėjas (5.4.3.2). Ne siuntėjas, ne vairuotojas.
Kalba — tokia, kurią ekipažas gali perskaityti ir suprasti. Praktiškai tai reiškia gimtąją vairuotojo kalbą, nes tekstas skirtas skaityti streso metu, o ne patikrai kelyje (5.4.3.2).
Kur laikoma — laisvai prieinamoje vietoje kabinoje, ne aplanko gilumoje (5.4.3.1, 8.1.2.3).
Prieš kelionę (5.4.3.3) — kiekvienas ekipažo narys turi gauti informaciją apie vežamus krovinius ir susipažinti su instrukcijomis. Tai trumpas pasirengimas prieš reisą, ne 8.2.1 kursai.
Kas yra keturių puslapių modelyje (5.4.3.4)
- Veiksmai įvykio vietoje — stovėjimo stabdys, variklis išjungtas, akumuliatoriaus jungiklis, vengti uždegimo šaltinių, įspėjamoji liemenė, įspėjamieji ženklai, iškviesti gelbėjimo tarnybas.
- Papildomi nurodymai pagal pavojaus ženklo numerį (1, 2.1, 3, 6.1 ir t. t.) — viena eilutė klasei.
- Papildomi nurodymai pagal pavojaus žymėjimą (padidinta temperatūra, aplinkai pavojingos medžiagos ir kt.).
- Privalomos įrangos sąrašas — kas turi būti ekipaže (žr. 8.1.5 kortelę).
Dažna klaida — vežėjas laiko originalų angliškąjį modelį ir duoda jį lietuviškajam vairuotojui, kuris angliškai neskaito. Tai iš karto pažeidžia 5.4.3.2 — ekipažas turi iš tikrųjų suprasti tekstą.
Šaltiniai — ADR 2025 5.4.3 (rašytinės instrukcijos — išdavimas, kalba, modelis), 8.1.2.3 (prieinamumas kabinoje).