Įmonė, kuri pirmą kartą siunčia dažus, akumuliatorius ar dujų balionus, paprastai užduoda vieną klausimą — «kokios taisyklės mums galioja». Atsakymas priklauso nuo to, kuo krovinys važiuos. Kiekviena transporto rūšis turi savo taisyklių rinkinį, ir jis privalomas savo kelio atkarpoje. Gera žinia — visi rinkiniai sudaryti vienodai. Bloga — skirtumai pasitaiko būtent ten, kur krovinys keičia transportą.
Penki taisyklių rinkiniai
Kelias — ADR. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais galioja visose susitariančiosiose šalyse, o Europos Sąjungoje Direktyva 2008/68/EB ją išplečia ir vidaus vežimams. Būtent ADR nustato oranžines lenteles, tunelių kodus, išimtis pagal 1.1.3.6 ir reikalavimus transporto priemonei bei ekipažui.
Geležinkelis — RID. Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės yra COTIF, Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties, C priedėlis. Direktyva 2008/68/EB vienu aktu apima kelią, geležinkelį ir vidaus vandens kelius, todėl Europos Sąjungoje RID vidaus vežimams privalomas taip pat, kaip ADR keliuose.
Jūra — IMDG kodeksas. Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas priimtas SOLAS konvencijos VII skyriaus A daliai įgyvendinti, jį skelbia Tarptautinė jūrų organizacija Londone. Jūroje pats krovinio transporto vienetas neša daugiau informacijos nei kelyje — JT numerį IMDG 5.3.2.1.1 punkte išvardytais atvejais, tinkamą siunčiamo krovinio pavadinimą pagal 5.3.2.0.1 ir ženklą «jūrų teršalas» ten pat, kur didieji pavojaus ženklai.
Oras — ICAO techninės instrukcijos. Techninės instrukcijos papildo Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 18 priedą, jas skelbia ICAO Monrealyje. Oro taisyklės yra siauriausios, todėl ADR 5.4.5 įvairiarūšio vežimo formoje yra laukas, kuriame siuntėjas nurodo, ar siunta telpa į keleivinių ir krovininių orlaivių, ar tik į krovininių orlaivių ribas.
Vidaus vandens keliai — ADN. Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais reguliuoja baržas Europos upėse ir kanaluose ir patenka į tą pačią Direktyvą 2008/68/EB. Baltijos šalims tai retas atvejis, bet ekspeditorius, siunčiantis krovinį į Vokietiją ar Nyderlandus, su ADN susiduria paskutinėje atkarpoje.
Kas jiems bendra
Visi penki rinkiniai kilę iš JT pavojingų krovinių vežimo rekomendacijų. ADR 2025 remiasi pavyzdinėmis taisyklėmis, pridėtomis prie jų dvidešimt trečiojo peržiūrėto leidimo (ST/SG/AC.10/1/Rev.23), todėl pagrindas visur vienas.
- Devynios pavojingumo klasės ir pakavimo grupės.
- Medžiagos JT numeris ir tinkamas siunčiamo krovinio pavadinimas.
- Vienoda taros bandymų ir ženklinimo sistema — JT kodas ant pakuotės skaitomas vienodai uoste, oro uoste ir greitkelyje.
- Vieno piešinio rombo formos pavojaus ženklai, skiriasi tik jų dydis ir vieta.
Praktinė išvada — krovinį reikia klasifikuoti vieną kartą. Klasė, JT numeris ir pakavimo grupė, nustatyti pagal saugos duomenų lapą ir 3.2 skyriaus A lentelę, lieka su kroviniu visame kelyje.
Kuo jie skiriasi
| Kas | Kelias (ADR) | Jūra (IMDG) | Oras (ICAO) |
|---|---|---|---|
| Dokumentas | transporto dokumentas pagal 5.4.1 | pavojingų krovinių transporto dokumentas ir konteinerio sukrovimo sertifikatas | siuntėjo deklaracija ICAO forma |
| Vieneto ženklinimas | oranžinės lentelės pagal 5.3.2, didieji pavojaus ženklai pagal 5.3.1 | didieji pavojaus ženklai, JT numeris ir krovinio pavadinimas ant krovinio vieneto, ženklas «jūrų teršalas» | ženklinimas tik ant pakuočių |
| Kiekiai | išimtys pagal 1.1.3.6, riboti kiekiai | riboti ir nedideli kiekiai su savais limitais | griežti limitai pakuotei, dalis krovinių tik krovininiais orlaiviais |
| Kas atsako | dalyviai pagal 1.4 skyrių | siuntėjas, konteinerio krovėjas, vežėjas | siuntėjas ir naudotojas |
Skirtumai nėra kosmetiniai. Didieji pavojaus ženklai pagal abu rinkinius klijuojami ant visų keturių konteinerio pusių, bet tik jūros atkarpa prideda pačiam vienetui JT numerį ir krovinio pavadinimą, o tik kelio atkarpa atpažįsta krovinį pagal oranžines lenteles ant transporto vieneto. Todėl konteineris, paruoštas vien keliui, uostą pasiekia su neišsamiu ženklinimu.
Įvairiarūšis vežimas — ką numatė ADR
Krovinys retai važiuoja viena transporto rūšimi. Tipinis maršrutas iš Klaipėdos — automobilis iki uosto, keltas arba konteinerinis laivas, vėl automobilis. ADR tokias grandines tiesiogiai aprašo 1.1.4.2 poskyryje.
1.1.4.2.1 punktas tokioje grandinėje leidžia vežti keliu pakuotes, konteinerius ir cisternas, paženklintus pagal IMDG kodeksą ar ICAO technines instrukcijas, trimis sąlygomis — ant pakuočių yra to rinkinio žymos ir pavojaus ženklai, to paties rinkinio reikalavimai taikomi mišriajam pakavimui į vieną pakuotę, o konteineris be didžiųjų pavojaus ženklų pagal ADR 5.3 skyrių ženklinamas pagal IMDG 5.3 skyrių. Tokiu atveju pačiai transporto priemonei taikomas tik ADR 5.3.2.1.1 punktas, tai yra oranžinės lentelės lieka. Išlyga negalioja kroviniams, kuriuos ADR priskiria 1–9 klasėms, o IMDG kodeksas ar ICAO techninės instrukcijos laiko nepavojingais.
1.1.4.2.3 punktas tą patį daro su dokumentais. Informacija, kurios reikalauja 5.4.1 ir 5.4.2 skirsniai bei 3.3 skyriaus specialiosios nuostatos, pakeičiama IMDG arba ICAO dokumentu, jei jame yra ir visi papildomi ADR įrašai, pavyzdžiui, tunelio apribojimo kodas. Paruošta forma tam pateikta 5.4.5 skirsnyje — pavojingų krovinių įvairiarūšio vežimo forma, jungianti deklaraciją ir konteinerio sukrovimo sertifikatą.
1.1.4.5.1 punktas atsako į klausimą apie keltą. Kol transporto priemonė vežama kitaip nei kelių transportu, šioje atkarpoje galioja tik tos transporto rūšies taisyklės, kuria ji vežama. Kelte Baltijos jūroje tai IMDG, nebent suinteresuotos susitariančiosios šalys pagal 1.1.4.5.2 punktą susitarė perkėloje taikyti ADR.
Į ką atsižvelgti siuntėjui
- Nustatyti visą maršrutą prieš pakuojant krovinį. Griežčiausia taisyklė maršrute nulemia pakuotę ir kiekį.
- Patikrinti medžiagą pagal kiekvieną rinkinį. Vienas JT numeris jūroje ir ore gali turėti kitas specialiąsias nuostatas.
- Ruošti dokumentus reikliausiai atkarpai. Įvairiarūšio vežimo forma pagal 5.4.5 su pridėtu tunelio kodu uždengia ir kelio atkarpą.
- Nepamiršti įrašo apie aplinką. Pagal 5.4.1.1.18 transporto dokumente atsiranda «PAVOJINGA APLINKAI», o grandinėje su jūros atkarpa — «JŪRŲ TERŠALAS», išskyrus UN 3077, UN 3082 ir 5.2.1.8.1 punkto išimtis.
- Nepalikti kelto atsitiktinumui. Linijos skelbia savo reikalavimus pavojingiems kroviniams, o paraiška teikiama iš anksto.
Klaidos transporto rūšių sandūrose kainuoja brangiausiai — krovinys stovi uoste, automobilis laukia, siuntėjas perpakuoja partiją. Sertifikuotas ADR konsultantas tai daro konkrečiam kroviniui ir konkrečiam maršrutui, atsižvelgdamas į kiekvienos atkarpos taisykles.
