Fizinės saugos planas — kam jis privalomas ir kas jame

Didžioji ADR dalis parašyta apie saugą įprasta prasme — kad krovinys neištekėtų, neužsidegtų ir nesprogtų. 1.10 skyrius yra apie ką kita. Jis apie tai, kad pavojingo krovinio nepavogtų ir nepanaudotų tyčia. Šio skyriaus reikalavimai žinomi prasčiau nei kiti, nors jie taikomi visiškai įprastiems kroviniams, įskaitant benziną.

Kas privaloma visiems

1.10.1 skirsnis skirtas visiems vežimo dalyviams, be ribų ir be skirstymo į klases.

• Pavojingieji kroviniai siūlomi vežti tik tiems vežėjams, kurių tapatybė patvirtinta.
• Zonos, naudojamos vežamiems kroviniams laikinai sandėliuoti — laikinojo saugojimo terminalai ir vietos, transporto priemonių stovėjimo vietos, skirstymo stotys, — turi būti tinkamai saugomos, gerai apšviestos ir, kai tai įmanoma ir būtina, neprieinamos pašaliniams asmenims.
• Kiekvienas ekipažo narys vežimo metu turi su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.

1.10.2 skirsnis prideda mokymą. Darbuotojų mokymas ir atnaujinamasis mokymas pagal 1.3 skyrių turi apimti supratimą apie fizinę saugą — rizikos pobūdį, jos atpažinimą, mažinimo būdus ir veiksmus, kai fizinės saugos nesilaikoma. Ten pat patenka ir supratimas apie patį planą pagal kiekvieno vaidmenį jį įgyvendinant.

Ypač pavojingi kroviniai

1.10.3.1.1 punktas juos apibrėžia kaip krovinius, kurie gali būti panaudoti terorizmo tikslais ir sukelti rimtų padarinių — masinių sužalojimų, masinių sugriovimų ar, ypač 7 klasės atveju, visuotinės socialinės-ekonominės katastrofos. Visoms klasėms, išskyrus septintąją, sąrašą duoda 1.10.3.1.2 lentelė, ir jis susietas su kiekiais.

«Netaikoma» reiškia, kad stulpelis tokiam kroviniui nesvarbus. «Netaikoma pakuotėms» reiškia, kad 1.10.3 skirsnio nuostatos pakuotėms negalioja, neatsižvelgiant į kiekį. Cisternos ar suverstinio vežimo vertė veikia tik tada, kai toks vežimas apskritai leidžiamas pagal 3.2 skyriaus A lentelę. 7 klasė eina atskirai — pagal 1.10.3.1.3 poskirsnį ypač pavojinga radioaktyvioji medžiaga prasideda nuo 3 000 A₂ aktyvumo vienoje pakuotėje, o dvidešimt penkioms radionuklidų rūšims galioja savos ribos.

Dažniausia situacija Lietuvoje — cisterna su benzinu, etanoliu ar tirpikliu. Benzinas priklauso II pakavimo grupei ir į sąrašą patenka. Dyzelinas priklauso III pakavimo grupei ir į sąrašą nepatenka.

Išimtį suteikia 1.10.4 skirsnis — 1.10.1, 1.10.2 ir 1.10.3 skirsnių reikalavimai netaikomi, kai transporto vienetu cisternose ar suverstinai vežami kiekiai neviršija 1.1.3.6.3 poskirsnyje nurodytų verčių.

Kas privalo turėti planą

1.10.3.2.1 punktas įvardija vežėjus, siuntėjus ir kitus 1.4.2 ir 1.4.3 skirsniuose nurodytus dalyvius, vežančius ypač pavojingus krovinius ar ypač pavojingą radioaktyviąją medžiagą. Taigi planas reikalingas ne tik tam, kas veža. Naftos bazė, kuri pildo cisternas, chemijos gamykla kaip siuntėjas, sandėlis, kuriame toks krovinys laikinai laikomas, — kiekvienas priima planą savo dalyje.

Kas turi būti plane

1.10.3.2.2 punktas nustato minimalų turinį.

1. Fizinės saugos atsakomybės paskirstymas kompetentingiems ir kvalifikuotiems asmenims, turintiems atitinkamus įgaliojimus.
2. Atitinkamų pavojingųjų krovinių ar jų tipų aprašas.
3. Esamų operacijų apžvalga ir fizinės saugos rizikos įvertinimas — vežimui būtini sustojimai, krovinio laikymas transporto priemonėje, cisternoje ar konteineryje iki reiso, jo metu ir po jo, tarpinis laikinas sandėliavimas perkraunant.
4. Rizikos mažinimo priemonės pagal dalyvio pareigas — mokymas, fizinės saugos veiklos kryptys iki pat reagavimo į didesnio pavojaus sąlygas ir naujų darbuotojų patikros, eksploatavimo patirtis su maršrutų parinkimu, priėjimu prie laikinai sandėliuojamo krovinio ir menkai apsaugotų infrastruktūros objektų artumu, taip pat įranga ir ištekliai.
5. Veiksmingos ir šiuolaikiškos informavimo apie fizinės saugos grėsmes, pažeidimus ir įvykius bei elgsenos su jais procedūros.
6. Plano įvertinimo ir bandymo, periodinės patikros ir atnaujinimo procedūros.
7. Priemonės, užtikrinančios plane esančios vežimo informacijos fizinę saugą.
8. Priemonės, užtikrinančios, kad ši informacija būtų prieinama tik tiems, kam būtina.

Be plano, 1.10.3.3 punktas reikalauja naudoti įtaisus, įrangą ar sistemas, padedančias išvengti transporto priemonės ir paties krovinio vagystės, ir užtikrinti, kad jie visada veiktų. Šios apsaugos priemonės neturi trukdyti įgyvendinti avarines priemones.

Kaip tai tikrinama

ADR nereikalauja derinti plano su valstybės institucija. Modelis kitoks — įmonė priima planą pati, saugo jį ir pateikia per patikrą. Pareiga kyla tiesiogiai iš ADR, kurio A ir B techninius priedus Lietuvoje visa apimtimi taiko Vyriausybės nutarimas Nr. 367, o pagrindinis įstatymas yra IX-636. Patikras kelyje ir įmonėse atlieka Lietuvos transporto saugos administracija ir policija. Tikrinama faktiškai — ar planas yra, ar jis atitinka aštuonis elementus, ar tai, kas parašyta, sutampa su tuo, kas vyksta aikštelėje.

Nuo ko pradėti

Fizinės saugos planas nerašomas pagal šabloną iš interneto — trečias elementas reikalauja būtent Jūsų operacijų įvertinimo. Bet darbo tvarka aiški.

1. Sulyginti krovinių nomenklatūrą su 1.10.3.1.2 lentele ir kiekiais transporto vienete.
2. Nustatyti įmonės roles pagal 1.4 skyrių ir grandinės dalį, už kurią ji atsako.
3. Aprašyti operacijas ir vietas, kur krovinys sustoja ar laikomas.
4. Paskirti atsakingus asmenis ir įtraukti fizinės saugos temą į mokymus pagal 1.3 skyrių.
5. Priimti planą įsakymu, saugoti jį ribotos prieigos sąlygomis ir peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms.

Fizinės saugos plano rengimas — viena iš ADRplus paslaugų. ADR konsultantas įvertina krovinius pagal lentelę, aprašo operacijas vietoje ir įdiegia planą kartu su Jūsų komanda, kad per patikrą jis būtų darbo dokumentas, o ne aplankas lentynoje.