Žodį «ADR» įmonė pirmą kartą dažniausiai perskaito ne vadovėlyje, o vežėjo laiške — «atsiųskite ADR dokumentą, kitaip nevešime». Arba patikros protokole. Išsiaiškinkime, kas slypi už šių trijų raidžių ir kodėl jos taikomos daug platesniam įmonių ratui, nei įprasta manyti.
Iš kur atsirado susitarimas
ADR yra Susitarimas dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais, parengtas JT Europos ekonomikos komisijos globoje. Jis pasirašytas Ženevoje 1957 m. rugsėjo 30 d., įsigaliojo 1968 m. sausio 29 d. Dokumentuose, ant lentelių ir bendraujant su vežėjais visoje Europoje vartojamas vienas žymuo — ADR.
Žodį «Europos» iš pavadinimo išbraukė 2019 m. Ženevos protokolas. Tai ne formalumas — prie susitarimo seniai prisijungė valstybės už Europos ribų, ir šiandien susitariančiųjų šalių yra 55, nuo Portugalijos iki Kazachstano ir nuo Norvegijos iki Maroko. Lietuva prisijungimo dokumentą deponavo 1995 m. gruodžio 7 d., o susitarimas Lietuvai įsigaliojo 1996 m. sausio 7 d.
Pats susitarimas trumpas. Visas turinys — dviejuose techniniuose prieduose.
- A priedas (1–7 dalys) — bendrosios nuostatos ir nuostatos dėl pavojingų medžiagų ir gaminių. Klasifikavimas, medžiagų sąrašas su JT numeriais, pakavimas, ženklinimas, dokumentai, dalyvių pareigos.
- B priedas (8 ir 9 dalys) — nuostatos dėl transporto įrangos ir vežimo operacijų. Reikalavimai transporto priemonėms, ekipažui, įrangai, transporto priemonių patvirtinimas.
Priedai peržiūrimi kas dvejus metus. Dabar galioja ADR 2025, o nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios ADR 2027 su pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. birželio 30 d., kai dar galima dirbti pagal ankstesnę redakciją.
Kaip ADR veikia Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Tarptautinis susitarimas pats savaime reguliuoja vežimus tarp valstybių. Europos Sąjungoje šį klausimą išsprendė Direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais. Ji taiko A ir B priedus vežimams kiekvienos valstybės narės viduje, todėl automobilis su dažais iš Šiaulių į Vilnių paklūsta toms pačioms taisyklėms kaip vilkikas iš Kauno į Hamburgą.
Lietuvoje tai įtvirtina Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymas IX-636. Jis nustato ir tai, ko ADR neturi — atsakomybę, kompetentingas institucijas ir kontrolės tvarką. Politiką formuoja Susisiekimo ministerija. Praktinę pusę — konsultantų egzaminus ir pažymėjimus, vairuotojų pažymėjimus, mokymo įstaigų patvirtinimą, transporto priemonių ADR patvirtinimą, patikras — vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), kuri kartu yra kompetentinga institucija ir geležinkelių vežimams pagal RID.
Kam ADR privalomas
Dažniausias klaidingas įsitikinimas — kad ADR taikomas vežėjams. 1.4 skyrius išvardija vežimo dalyvius ir kiekvienam nustato pareigas.
- Siuntėjas atsako už klasifikavimą, pakavimą, ženklinimą ir dokumentus.
- Vežėjas patikrina, ar krovinys leidžiamas, dokumentai vietoje, transporto priemonė įrengta ir paženklinta.
- Gavėjas, jei nėra rimtų priežasčių, privalo nedelsdamas priimti krovinį, o iškrovęs įsitikinti, kad jam taikomi reikalavimai įvykdyti.
- Pakrovėjas, pakuotojas, pripildytojas, iškrovėjas, konteinerinės cisternos operatorius — kiekvienas turi savo sąrašą.
Atskira pareiga pagal 1.8.3 — paskirti saugos konsultantą kiekvienoje įmonėje, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių pateikimu vežti ar vežimu keliais, taip pat su pakavimu, pakrovimu, pripildymu ar iškrovimu. Lietuvoje šią pareigą nustato įstatymo IX-636 13 straipsnis, o už jos nevykdymą vadovams numatyta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Kas laikoma pavojingu kroviniu
ADR nežino sąvokos «šiek tiek pavojinga». Medžiaga arba priskirta kuriai nors ADR klasei ir turi JT numerį, arba ne. Tirpiklio pagrindo dažai, dezinfekcinė priemonė, propano balionas krautuvui, elektrinio paspirtuko akumuliatorius, pesticidas, baldų lakas — visa tai pavojingi kroviniai su JT numeriais. Saugos duomenų lapo 14 skirsnis tai pasako tiesiai, bet jį retai kas skaito iki pirmos patikros.
Yra ir išimčių. Riboti kiekiai pagal 3.4 skyrių ir 1.1.3.6 taisyklė leidžia vežti nedideles partijas be dalies reikalavimų. Bet išimtį reikia apskaičiuoti ir patvirtinti — «mes vežame nedaug» nėra skaičiavimas.
Kas gresia už nežinojimą
ADR nežinojimas kainuoja trimis būdais. Pirmas — vežėjo ar uosto atsisakymas priimti krovinį, ir partija stovi. Antras — administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, kuri tenka įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Trečias, brangiausias — avarija su pavojingu kroviniu, kai konsultanto, instrukcijų ir mokymų nebuvimas tampa tyrimo dalyku.
Kaip suprasti, ar tai taikoma Jums
Atsakykite į tris klausimus.
- Ar tarp Jūsų produkcijos, žaliavų ar eksploatacinių medžiagų yra kas nors su JT numeriu saugos duomenų lapo 14 skirsnyje?
- Ar Jūs tai bent kartais siunčiate, gaunate, sandėliuojate, kraunate ar pildote?
- Ar kiekis apskaičiuotas pagal 1.1.3.6 taisyklę ir skaičiavimas užfiksuotas?
Du «taip» ir vienas «ne» — dažniausias vaizdas įmonėse, kurios su ADR susiduria pirmą kartą. Tai nereiškia, kad Jūs pažeidžiate. Tai reiškia, kad padėtis nepatikrinta. Patikra užima mažiau laiko, nei atrodo, o jos rezultatas — arba ramybė su skaičiavimu aplanke, arba aiškus sąrašas to, ką reikia padaryti.
